Dalinamės penktu pokalbiu Marijos radijuje su seserimi Daiva K. Kuzmickaite. Šį kartą tema- nevyriausybinės organizacijos „Sotas“ veikla su tėvų globos netekusiais vaikais ir jaunuoliais, jų įvaikinimu, taip pat veikla su globėjais ir įtėviais. Organizacija taip pat teikia konsultacijas šeimoms. Pokalbyje dalyvauja VšĮ „Sotas“ direktorius Martynas Palionis, Globos centro vadovė Lina Pazikaitė, globotoja Vanda Zembicka.
Organizacijos vadovas Martynas Palionis akcentuoja, kad savo veiklomis siekia nepalikti minėtų žmonių grupių vienų, kai jie susiduria su sunkumais. Organizacija vadovaujasi Bažnyčios socialiniu mokymu, be kasdienių veiklų tai yra vertybinis pagrindas kasdienėje veikloje.
Dalinamės keliomis pokalbio ištraukomis:
„Kasdienybė įdomi, niekada nežinau kokia bus mano diena. Ji sukasi apie šeimas, kurios yra priėmusios vaikus globoti laikinai ar nuolatinai, apie bendradarbiavimą su kitomis institucijomis .Kasdienybė yra su darbuotojais, kurie susitinka su iššūkiais ir sprendžia savo dileminius klausimus. Kasdienybė yra su vaikais, kurie yra baisiausiame savo gyvenimo etape, kai juos paima iš šeimos, atveža, ir mes turime apgyvendinti juos laikinai. Šiuo metu koordinuojame apie 140 globojamų vaikų atvejų, kurie yra globojami nuolatinai arba laikinai, ir bendradarbiaujame su dešimt budinčių globotojų, kurie į savo šeimą yra pasiruošę priimti vaikus, kuriems reikia saugios stotelės, kol jų šeimoje išsispręs sunkumai“.
„Kuo man norėtųsi pasidžiaugti, kad visuomenei šios temos rūpi. Čia yra vienas pagrindinių aspektų. Aš pats asmeniškai pasitikiu institucijomis, specialistais, nepaisant to, kad gyvenime nutinka klaidų“.
„Mano pačios patirtis yra skausminga, aš pati esu iš vaikų namų, iš internato. Kiek suprantu tais laikais vaikų namai buvo tam, kad išsaugoti vaikų, kurie liko be tėvų, gyvybę. Dabar yra kita užduotis- sukurti vaikui saugią aplinką, kur vaikas galėtų ne tik atliepti pagrindinius savo poreikius, bet ir užtikrinti, kad jis nepatirtų daugiau traumų, kad esamos traumos būtų gydomos, kad vaikas neiškristų iš visuomenės konteksto, kad jam liktų šeimos pojūtis. Kad jis būtų apsaugotas ne tik fiziškai“.
„Lietuvoje mes turime tą problemą, kad vyresni vaikai nesulaukia vaikų globos, neturime tiek daug budinčių globėjų, kurie nori priimti vyresnius vaikus. Globos institucijose šiuo metu turime virš 1000 vaikų, bet virš 80 procentų tų vaikų yra vyresni nei dešimt metų amžiaus“.
„Labai gajus mitas, kuris išgąsdina žmones, tai kad nepavyks užmegzti ryšio su vyresniu vaiku. Globoti pasiryžusios šeimos sprendžia šitą klausimą. Turime daug pavyzdžių, kurie tą mitą visiškai paneigia, nes ryšio mezgimas su vaiku nepriklauso visiškai nuo amžiaus. Vaikai kartais būna išgyvenę tiek daug skausmo, kiek mes kartais nebūname išgyvenę per visą gyvenimą. Vaikui su tuo bent dalinai susitaikyti ir tai įveikti yra labai didelis iššūkis. Šalia esantiems žmonėms sunku, tačiau pačiam vaikui tai yra dar daug sunkiau. Tik šiais atvejais grąža yra kitokia- išreikšta padėka yra įveiktas Everestas“.
„Labai svarbu gebėjimas priimti ne asmeniškai- tai yra jų skausmas, ir tas skausmas kalba. Tas priėjimas ir yra pats geriausias vaistas, tai vaikui yra meilė. Ir jeigu tai pavyksta, tai kalba geriau nei žodžiai ar veiksmai. Svarbu išsilaikyti, nesurezonuoti, kad tai yra tau. Tai vaiką atpalaiduoja. Vienam tai nepavyks, nes tau ima skaudėti kaip skauda vaikui, būtina kalbėti su kitais žmonėmis“.
„Svarbu pasidžiaugti ir mažom sėkmėm, vaiko išmokimais, sunkumų įveikimu. Vaikas išmoksta pasidžiaugti pačiu savimi. Matai kaip auga vaiko savivertė, kad jis patyrė kažką naujo, geba paruošti namų darbus. Tada matai, kad turi galimybę vaikui suteikti kitą požiūrį, patyrimą“.
„Kviečiu aplinkinius pasidomėti, kas yra globa, labiau suprasti kaip tai vyksta, gal tai padės atrasti pašaukimo momentą, atpažinti mitus. Lietuvoje yra daugiau organizacijų kaip „Sotas“, kur galima pasikonsultuoti. Kviečiu atvirumui“.
„Jeigu tu gali pakeisti vieno vaiko gyvenimą, tai jau turi savo gyvenimo prasmę“.
Spauskite ant nuotraukos norėdami paklausyti.