Paslaugų gavėjų mokėjimas už paslaugas: užsimokėk už tai, ką privalai daryti

Viena iš KSI Forumo narių teikiamų paslaugų- intensyvaus krizių įveikimo su apgyvendinimu paslauga šeimoms.

Šią paslaugą gaunančios šeimos turi susimokėti už paslaugą įstatyme numatytą dydį.  LR Socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 7 dalis nurodo, kad  „Mokėjimo šaltiniai yra asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skirtos asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.“

Tačiau susitikime su Socialinės Gerovės skyriaus, Pagalbos vaikui ir šeimai atstovais buvo įvardinta Vilniaus miesto savivaldybės pozicija, kad pagal aukščiau įvardintą metodiką apskaičiuotą sumą turi mokėti tik pats asmuo (šeima).

Šioje situacijoje atpažįstame, kad ne visais atvejais žmogus yra pajėgus mokėti, nes kartais ši finansų dalis yra labai svarbi jo ir jo šeimos kasdienėms reikmėms tenkinti. O kartais tai tampa papildomu pasipriešinimo ir įtampos šaltiniu, kuomet žmogus, esantis aktyvioje krizėje, gaunantis paslaugą kai kuriais atvejais prieš savo valią, yra priverstas už ją dar ir mokėti. Tai pažeidžia jo orumą.

Atstovaudami asmenis, gaunančius intensyvaus krizių įveikimo su apgyvendinimu paslaugą, kreipėmės į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su klausimu, ar tikrai negali paslaugos dalis būti apmokėta asmens artimųjų arba pačios organizacijos, kurioje asmuo teikia paslaugas.

Ir gavome atsakymą, kad atrodo jog kliūčių tam nėra.

Pridedame KSI Forumo pateiktą raštą bei gautą atsakymą.